|
|
Šiandien vardadienį švenčia:
Nuoširdūs sveikinimai!
|
Atskrenda du uodai į didelį didelį angarą...
- Brr, kaip šalta, - vienas purtosi.
- Nieko, prikvėpuosim, - tikina kitas. |
| Kompiuterinių terminų žodynėlis |
Plug - in (Papildinys)
Programos papildas išplečiantis jos galimybes.
|
Blogį gimdo troškimų gausumas.
Si-Ma Cjenas
|
| Geltona - Tu netikėjai manim O kodėl tu netikėjai manim
Tu nemylėjai širdim
Tu netikėjai manim
O kodėl leidai gyventi viltim
Su ašarotom akim
Tu netikėjai manim
Vėjau gražinki mano širdį
Tą širdį kurios tau nereikėjo tau
Nereikėjo
Tau nereikėjo |
|
Kas yra klimatas ir koks jis Lietuvoje? Mes žinome, kokie permainigi orai mūsų vidutinių platumų zonoje. Net dvi labai panašios dienos skiriasi viena nuo kitos skirtinga temperatūra, vėjo kryptimi, debesų kiekiu arba kitais meteorologiniais dydžiais bei reiškiniais. Kaip dažnai mes stebime, kad darganą keičia giedra, o šilumą staigus atšalimas. Šią kaitą mes pastebime ne tik diena iš dienos, bet ir lygindami atskirus metų laikus. Nežiūrint į didelę orų kaitą, vis dėlto pastebime tam tikrus dėsningumus, būdingus tam regionui. Šiuos pastovius dėsningumus, būdingus tam tikrai vietovei, vadiname klimatu. Klimatas (klima gr.k.) - Saulės spindulių polinkis žemes paviršiaus atžvilgiu. Jo sąvoka yra daug sudėtingesnė negu orų. Orus mes galime betarpiškai matyti, jausti, galime iš karto juos apibūdinti žodžiais arba meteorologinių stebejimų duomenimis. Orai keičiasi kas dieną, kai kada keletą kartų per dieną, keičiasi ir metų laikai, tuo tarpu klimatas išlieka santykinai pastovus ilga laiką (šimtmečiais ir tūkstantmečiais) visame Žemės rutulyje ir tam tikroje teritorijoje.
Lietuvos klimatas formuojasi veikiant globaliniams faktoriams bei vietinems geografinėms salygom. Didelę įtaka turi Lietuvos geografinė padėtis. Lietuva yra vidutinių platumų klimato zonos šiaurineje dalyje. Pagal B. Alisovo klasifikaciją Lietuva priklauso Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam posričiui. Tik Baltijos pajūrio klimato rajonas artimesnis Vakarų Europos klimatui ir gali būti priskirtas atskiram Pietinės Baltijos klimato posričiui.
Didžiausią įtaką Lietuvos klimatui daro Atlanto vandenynas, didelę įtaką turi šiltosios Golfo srovės vandenys, skalaujantys vakarų Europos krantus.
Dažniausiai mūsų respubliką veikia vidutinių platumų oro masės (80-87%): pavasarį ir vasarą dažniau kontinentinės, o rudenį ir žiemą - jūrinės. Rečiau mus pasiekia arktinis (6-17%) ir visiškai retai tropinis (1-2%) oras. Vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje lygi 6,2C laipsniai. Skirtumas tarp šilčiausio liepos ir šalčiausio sausio mėnesių siekia 21,8º C.
Pavasaris pas mus labai nepastovus, su dažnu šaltų ir šiltų orų kaitaliojimusi. Tik retkarčiais, kai kuriais metais pasaris esti pastoviai šiltas, ar pastoviai šaltas. Gana dažni arktinio oro įsiveržimai pavasarį, ypač gegužės mėnesį , sudaro palankias sąlygas atsirasti šalnoms dienos metu. Vidutinės mėnesinės temperatūros nuo kovo iki balandžio mėnesio pasikeičia iš neigiamų į teigiamas. Daugumos Lietuvoje augančių kultūrų vegetacinio periodo pradžia laikomas tas momentas, kai vidutinė paros temperatūra pereina per 5 laipsnius Celsijaus. Tai vidutiniškai nutinka apie balandžio 15 dieną.
Vasara pas mus vidutiniškai šilta. Vidutinė liepos temperatūra svyruoja apie 17 laipsnių. Vėsesnė vasara prie jūros - pasireiškia Baltijos vandenų šaltumas (tikriausiai daugelis norėtų, kad būtų atvirkščiai). Juo toliau nuo jūros, juo vidutinė šilčiausio mėnesio temperatūra aukštėja ir Biržuose siekia 18,2C. Vasaros audrų dėka per šį laikotarpį iškrinta daugiau kaip 50% metinio kritulių kiekio.
Rudenį išsilygina temperatūrų skirtumas tarp jūros ir sausumos ir dėl to atmosferos frontai pasidaro mažiau judrūs. Tai sąlygoja darganotų orų vyravimą, su ilgai dulksnojančiais lietumis.
Pirmosios rudens šalnos dirvų paviršiuje pas mus prasideda vidutiniškai rugsėjo 25-28 dienomis, tik pajūryje apie spalio 1 dieną.
Žiema Lietuvoje dažniausiai švelni, nes tuo metų laiku dažni šilto jūrinio Atlanto oro įsiveržimai. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra kinta nuo minus 3C pajūryje iki minus 6C rytiniuose rajonuose. Žiemos metu dažni atodrėkiai ir advekciniai rūkai. Pastovi sniego danga respublikoje susidaro antroje gruodžio pusėje ir ištirpsta kovo viduryje. Pajūryje sniegas laikosi 65-70, o šiaurės rytų rajonuose 85-90 dienų. Pajūryje sniego danga palyginti plona - 10-15cm. Rytiniuose respublikos rajonuose sniego dangos storis siekia 30-35cm.
|
|
|
